Būdama dar visai maža matydavau su vaizdo kamera visur bėgiojantį tėtį – jis stengėsi įamžinti svarbiausias (ir ne tik) gyvenimo akimirkas. Tad dėka tėčio ir turėtos kameros dabar galiu pažvelgti į save tokią, kokios net neatsimenu. Tiesa, toks tėčio pavyzdys vėliau paskatino ir mane paimti fotoaparatą į savo rankas.
Pirmieji žingsniai link fotografijos – dar vaikystėje
Kai buvau maždaug šešerių, tėvai įsigijo pirmąjį skaitmeninį fotoaparatą šeimos akimirkoms įamžinti. Nuo to laiko fotoaparatas „apsigyveno“ mano rankose.
Dar nesuprasdama, kaip veikia skirtingi nustatymai, fiksavau viską iš eilės – nuo interjero detalių iki šeimos narių ir gamtos.
Pagrindiniai modeliai – vabaliukai ir paukščiukai
Laikui bėgant tobulėjau ir pradėjau suprasti, kaip veikia skirtingi nustatymai. Kadangi daug laiko praleisdavau gamtoje, ėmė dominti makro fotografija.
Pirmasis asmeninis fotoaparatas
2016 m. gavau dovanų pirmą asmeninį skaitmeninį fotoaparatą. Nuo tų metų dar labiau „pasinėriau“ į fotografiją.
2016 m. užėmiau trečią vietą Švenčionių rajono savivaldybės organizuojamame konkurse „Mano miestas“, o 2017 m. dalyvavau gamtos fotografų klubo „Žalias Skėtis“ organizuojamoje XVII-oje tarptautinėje kasmetinėje gamtos fotografijų parodoje. Galiu pasidžiaugti, kad mano fotografija pateko tarp geriausių.
Kita kryptimi
Nuo maždaug 2018 m. pradėjau domėtis žmonių fotografija. Fiksavau mokyklos ir miesto organizuojamus renginius, gavau pirmąjį užsakymą. To pasekoje supratau, kad metas įsigyti profesionalų fotoaparatą. Tad 2019 m. žengiau dar giliau į fotografiją.
